Rugpjūčio 20–22 dienomis, Kaune, VDU Prezidento Valdo Adamkaus sporto centre vyko Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos (LKTrA) organizuotas vasaros krepšinio trenerių seminaras. Į jį iš visos Lietuvos susirinko sporto mokyklų, klubų ir krepšinio akademijų treneriai – nuo dirbančiųjų su pradedančiaisiais iki LKL lygio specialistų.
Ilgiausią seminaro bloką vedė Lietuvos krepšinio rinktinės trenerių štabo narys Billas Petersonas – vienuolika sezonų NBA klubuose praleidęs individualaus meistriškumo ugdymo specialistas. Kartu su juo pranešimus skaitė ir praktines sesijas vedė Algirdas Stuknys, Andrius Liachovičius, Juozas Barkauskas, Deividas Kumelis, Lina Brazdeikytė, Artūras Milaknis ir Steponas Babrauskas. Programa apėmė atletinį rengimą pagal amžiaus grupes, sporto psichologiją, bendravimą su teisėjais, 3×3 ir merginų krepšinio metodiką, individualaus ugdymo integravimą bei gynybos sistemas.
Seminaro laikas pasirinktas neatsitiktinai. Rugpjūtis treneriams yra paskutinis langas prieš sezoną – dar galima keisti pasirengimo planą, o ne tik konstatuoti, kas nepavyko.
Kartu tai metas, kai rungtyniauja jaunimo ir rezervinės rinktinės, todėl seminaro dalyviai turėjo galimybę matyti aptariamus principus gyvai, o ne iš praėjusio sezono užrašų.
Su D. Nowitzkiu dirbęs specialistas Lietuvos treneriams aiškino, kaip individualus darbas virsta komandiniu žaidimu
Ilgiausią, dviejų su puse valandos bloką seminare vedė Billas Petersonas – 69-erių JAV specialistas, šiuo metu dirbantis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės trenerių štabe ir atsakingas už individualų darbą su rinktinės kandidatais.
Jo biografija paaiškina, kodėl būtent ši tema jam patikėta. B. Petersonas NBA klubuose praleido vienuolika sezonų – dvejus metus „Dallas Mavericks”, šešerius „Milwaukee Bucks” ir trejus „Orlando Magic” ekipose. Dirbdamas įgūdžių ugdymo treneriu jis individualiai dirbo su Dirku Nowitzkiu ir Steve’u Nashu – abu vėliau tapo NBA naudingiausiais žaidėjais. 2021 metais jis buvo „Baylor” universiteto trenerių štabo narys, kai komanda tapo NCAA čempione.
Seminare B. Petersonas nagrinėjo komandinio žaidimo aspektus per individualų žaidėjo ugdymą – kaip pavienio įgūdžio treniravimas turi būti susietas su komandine struktūra, kad nevirstų atskiru, nuo žaidimo atitrūkusiu darbu. Ši tema Lietuvos treneriams aktuali praktiškai: individualių treniruočių pasiūla per pastarąjį dešimtmetį išaugo, tačiau jų perkėlimas į komandos žaidimą lieka silpniausia grandimi.
Programa dėliota nuo trenerio kasdienio darbo, o ne nuo temų sąrašo
Trijų dienų struktūra sudėliota taip, kad kiekvienas blokas turėtų praktinę dalį – ne tik pranešimą, bet ir pratimus salėje, klausimus bei diskusiją.
„Programą dėliojome nuo to, ką treneris daro pirmadienį salėje, o ne nuo temų sąrašo. Norėjome, kad specialistas išvažiuotų ne su bendromis mintimis, o su konkrečiais sprendimais, kuriuos gali panaudoti jau kitą savaitę. Kai į seminarą susirenka apie 120 trenerių iš visos Lietuvos, matome, kad poreikis yra realus – ir kad jis auga”, – sakė LKTrA generalinis sekretorius Airidas Nutautas.
„Lietuvos krepšinio lygis prasideda ne nuo rinktinės, o nuo trenerių, kuris dirba su dvylikamečiais sporto mokyklose. Todėl asociacija ir toliau nuosekliai dirbs, kad tokių renginių būtų daugiau, kad jų turinys remtųsi tuo, ko treneriai patys prašo, ir kad geriausia patirtis nepasiliktų vien didžiuosiuose klubuose”, – pridūrė jis.
LKTrA vienija daugiau nei 400 narių ir organizuoja seminarus, kursus bei parodomąsias pratybas ištisus metus. Vasaros seminaras yra didžiausias metinis asociacijos renginys, tačiau ne vienintelis – kvalifikacijos kėlimo ciklas vyksta ir nuotoliniu būdu, ir regionuose.
Atletinis rengimas prasideda gerokai anksčiau, nei prasideda brendimas
Pirmąją dieną du iš eilės einančius blokus vedė Algirdas Stuknys – olimpinės vyrų 3×3 komandos atletinio rengimo treneris, Žalgirio krepšinio akademijos atletinio rengimo treneris ir VDU dėstytojas.
Jis nagrinėjo atletinio rengimo skirtumus pagal amžiaus grupes: ką daryti su 8–12 metų vaikais, kaip keičiasi darbas prasidėjus pagrindiniam brendimui ir kokie prevenciniai bei biomechaniniai pratimai turėtų būti kasdienėje treniruotėje. Atskirai aptarta stabdymo mechanika ir jėgos ugdymas – sritys, kuriose klaidos jauname amžiuje vėliau virsta traumomis.
„Atletinis rengimas nėra tai, kas prasideda sulaukus penkiolikos. Su aštuonmečiu, dešimtmečiu ir dvylikamečiu dirbame skirtingai, o didžiausia klaida – laukti brendimo ir tik tada pradėti. Kalbėjome apie prevencinius ir biomechaninius pratimus: kaip vaikas stabdo, kaip pastato koją, kaip valdo savo kūną. Tai nėra atskira programa – tai gali būti dešimt minučių kiekvienoje treniruotėje”, – sakė A. Stuknys.
„Publikos susirinko tikrai daug, o klausimų dar daugiau. Tai geras ženklas: vadinasi, treneriai šitą sritį jau laiko sava, o ne kažkuo, kas priklauso tik atletinio rengimo specialistui”, – pridūrė jis.
Psichologinis rengimas pagaliau gauna tiek pat dėmesio, kiek fizinis ir taktinis
Sporto psichologas Andrius Liachovičius vedė bloką apie tinkamos komunikacijos radimą tarp žaidėjo ir trenerio – su teorine dalimi, praktika ir klausimų sesija.
„Visi žinome, kad rengimas turi keturias dalis – fizinę, techninę, taktinę ir psichologinę. Bet ketvirtoji Lietuvoje ilgai buvo tik sąrašo pabaigoje. Smagu matyti, kad pagaliau jai skiriama tiek pat dėmesio”, – sakė A. Liachovičius.
„Dar svarbiau, kad pradedame ne tik teorinį ciklą internetu, bet turime galimybę pasibandyti ir praktiškai. Komunikacija su žaidėju yra įgūdis, kurį galima lavinti lygiai taip pat, kaip ir metimą: reikia žinoti, ką sakai, kada sakai ir ką žaidėjas iš tikrųjų išgirsta. Tai ypač svarbu dirbant su vaikais, kur trenerio pasakytas sakinys gali lemti, ar jie krepšinyje liks”, – pridūrė jis.
Bendravimas su teisėju yra trenerio įgūdis, o ne charakterio klausimas
Tarptautinės kategorijos krepšinio teisėjas Juozas Barkauskas seminare kalbėjo apie komunikaciją ir situacijų sprendimą rungtynių metu, taip pat pristatė nuo kito sezono įsigaliosiančius taisyklių pakeitimus.
Bloko dalį sudarė konkrečių, treneriams nuolat pasikartojančių situacijų analizė – kaip elgtis ginčytinu momentu, ką galima ir ko negalima pasakyti, kaip skirtingai tą pačią situaciją mato treneris ir teisėjas.
„Šnekėjome apie labai svarbią tiek teisėjams, tiek treneriams dalį – komunikaciją. Peržiūrėjome nuo kito sezono laukiančius taisyklių pakeitimus ir kelias situacijas iš tų, kurios treneriams kyla nuolat. Dažniausiai problema kyla ne dėl paties sprendimo, o dėl to, kad treneris ir teisėjas tą pačią situaciją mato iš skirtingų pozicijų ir skirtingu momentu. Kai treneris supranta, ką teisėjas gali ir ko negali matyti, ginčų sumažėja savaime – ir rungtynės tampa sklandesnės abiem pusėms”, – sakė J. Barkauskas.
3×3 nėra sumažintas penki prieš penkis, o merginų krepšinys – ne perimta vaikinų metodika
Antrąją dieną 3×3 krepšinio ypatybes, principus ir praktiką pristatė 3×3 krepšinio jaunimo programos treneris Deividas Kumelis.
„Buvo malonu prisidėti ir pasidalinti 3×3 specifika. Tai nėra sumažintas penki prieš penkis – kitas ritmas, kitoks laiko valdymas, kitokie sprendimai puolime ir gynyboje, todėl ir metodika turi būti sava. Manau, treneriams patiko ir kažką jie panaudos”, – sakė D. Kumelis.
„Visi treneriai turime dalintis savo mintimis ir savo paslaptimis – tik taip keliame Lietuvos krepšinį į viršų. Uždaryta metodika naudos neduoda niekam”, – pridūrė jis.
Merginų krepšinio individualaus ir komandinio treniravimo principus praktinėje sesijoje pristatė LCC moterų krepšinio komandos trenerė Lina Brazdeikytė. Jos blokas buvo skirtas metodiniams skirtumams, į kuriuos dirbant su merginų komandomis dažnai neatsižvelgiama.
„Labai džiugu, kad tokie seminarai treneriams organizuojami, ir visada mielu noru juose dalyvauju. Ypač vasarą, kai rungtyniauja jaunimo rinktinės ir aktualijas galima užčiuopti iš karto, o ne praėjus sezonui”, – sakė L. Brazdeikytė.
Daugkartinis LKL čempionas A. Milaknis: tritaškis krenta dar prieš metimą
Individualių krepšinio pratimų integravimą nagrinėjo Artūras Milaknis – dešimt kartų LKL čempionu tapęs, 2015 metų Europos čempionato sidabro medalį iškovojęs ir 2018 metais su Kauno „Žalgiriu” Eurolygos finalo ketverte žaidęs vienas geriausių Lietuvos snaiperių, šiuo metu dirbantis BC „Jonava” trenerio asistentu.
Jo blokas buvo apie tai, kaip pavienis įgūdis perkeliamas į penki prieš penkis žaidimą – tema, kurią jis pažįsta iš abiejų pusių, nes trylika sezonų pats buvo tas žaidėjas, kurio individualus darbas turėjo virsti taškais rungtynėse.
„Visas dalykas kreipiamas į detales – į atstumus, į tai, kad gerai pastatytum koją, gerai užbėgtum, būtum vietoje laiku. Žaidėjo karjeroje tai buvo mano kasdienybė: tritaškis krenta ne todėl, kad ranka gera, o todėl, kad viskas prieš metimą padaryta tvarkingai”, – sakė A. Milaknis.
„Tų dalykų reikia mokytis žingsnis po žingsnio, ir tik tada susidėlioja visas didelis paveikslas. Individualus darbas neturi likti prieš treniruotę ar po jos – jis turi baigtis komandiniame žaidime, kitaip lieka pratimu dėl pratimo”, – pridūrė jis.
„Ryto” legenda S. Babrauskas: treneriai ieško sudėtingos sistemos, o pradėti reikia nuo atstumo
Gynybos sistemas pristatė BC „Jonava” vyriausiasis treneris Steponas Babrauskas – buvęs Vilniaus „Lietuvos ryto” kapitonas, kurio marškinėliai 2025 metų balandį buvo pakelti į arenos palubes greta Arvydo Macijausko ir Chucko Eidsono.
Per karjerą jis du kartus tapo LKL ir LKF taurės čempionu, 2010-aisiais su „Lietuvos rytu” laimėjo ULEB taurę, tris kartus – Baltijos krepšinio lygą, o jaunystėje kartu su Lietuvos jaunimo rinktine tapo pasaulio iki 21 metų čempionu. Trenerio kelią pradėjo 2023-iaisiais Pasvalio „Pieno žvaigždėse”, o nuo praėjusio sezono vadovauja Jonavos komandai – toje pačioje komandoje jam asistuoja A. Milaknis, taip pat seminaro lektorius.
Seminaro bloke S. Babrauskas nagrinėjo gynybos sistemas ir jų mokymo eiliškumą: nuo ko pradėti dirbant su nauja komanda, kokius principus reikia įtvirtinti prieš pereinant prie sudėtingesnių sprendimų ir kodėl gynybos struktūra griūva net tada, kai ji atrodo teisingai sudėliota lentoje.
„Gynyba yra paprasta: kuo didesnis atstumas, tuo sunkiau gynėjui. Jeigu kiekvienas dengsis arčiau, tada ir gynyba gausis, ir kiekvienam žaidėjui bus lengviau”, – sakė S. Babrauskas.
„Treneriai dažnai ieško sudėtingos sistemos, o iš tikrųjų pirmiausia reikia susitarti dėl atstumo ir dėl to, kad kiekvienas atliktų savo darbą – be to jokia sistema neveiks. Pats gyniau visą karjerą ir žinau, kad žaidėjas pirmiausia turi suprasti, kodėl daro vieną ar kitą judesį. Kai supranta – daro pats, ir trenerio šauksmų nuo suoliuko nebereikia”, – pridūrė jis.
Treneriai vertina ne teoriją, o pratimą, kurį gali panaudoti kitą treniruotę
Alytaus sporto centro trenerė Milda Sauliūtė išskyrė programos platumą.
„Vertinga atnaujinti žinias visose krepšinio srityse. Man aktualiausia buvo sporto psichologija, pratimai, gerinantys žaidėjų gebėjimą skaityti situaciją aikštelėje, ir fizinis rengimas dirbant su vaikais bei jaunimu. Pastaruosius kelerius metus LKTrA seminarų temos nuosekliai atliepia tai, su kuo susiduriame kasdieniame darbe – todėl juos rekomenduoju ir kolegoms”, – sakė M. Sauliūtė.
Krepšinio mokyklos „Tornado” treneris Tomas Rakauskas atkreipė dėmesį į pratimų kiekį programoje.
„Tokiuose renginiuose visada įdomu sužinoti kitų trenerių darbo metodus, filosofiją ir požiūrį – iš kiekvieno lektoriaus galima kažką pasiimti ir pritaikyti savo treniruotėse ar rungtynėse. Treneriui svarbu ne tik išgirsti taktinę idėją, bet ir pamatyti konkretų pratimą, kuriuo ji lavinama”, – sakė T. Rakauskas.
„Ypač vertinga, kai savo metodika dalijasi ir specialistai iš užsienio – tokios patirties Lietuvoje kasdien nesutiksi. Šiame seminare pratimų netrūko, todėl manau, kad ne vienas dalyvis juos panaudos jau nuo pirmųjų sezono treniruočių”, – pridūrė jis.
Kretingos sporto mokyklos treneris Povilas Šakinis išskyrė galimybę stebėti rinktinės treniruotę.
„Seminaras buvo praktiškas ir orientuotas į šiandienos trenerio darbą – nuo fizinio rengimo skirtingo amžiaus sportininkams, psichologijos ir komunikacijos su vaikais iki 3×3 bei 5×5 taktikos ir bendravimo su teisėjais. Ypač vertinga buvo galimybė stebėti Lietuvos rezervinės rinktinės treniruotę ir pamatyti, kaip principai atrodo praktikoje”, – sakė P. Šakinis.
„Šiais laikais vien taktikos išmanymo nebeužtenka – treneris turi būti ir pedagogas, ir psichologas, ir komunikatorius. Todėl toks patirties dalijimasis tarp kolegų man yra ne mažiau svarbus nei pačios paskaitos: per pertraukas išgirsti dalykų, kurių jokioje skaidrėje nebus”, – pridūrė jis.
Seminarų ciklas tęsis, o apie kitą renginį bus skelbiama artimiausiu metu
„Nuoširdžiai dėkojame Krepšinio akademijos „Tornado” auklėtiniams, VDU 3×3 komandai ir Linos Brazdeikytės auklėtinėms – jie seminaro metu demonstravo trenerių rodomus pratimus, ir be jų praktinė dalis nebūtų buvusi įmanoma”, – sakė A. Nutautas.
„Ačiū ir visiems gausiai susirinkusiems treneriams. Jūsų klausimai bei diskusijos per pertraukas seminarui davė ne mažiau nei pati programa – o mums parodė, kokias temas turime paruošti kitam kartui”, – pridūrė jis.
Informacija apie būsimus Lietuvos krepšinio trenerių asociacijos seminarus ir kvalifikacijos kėlimo renginius skelbiama www.treneriai.com svetainėje.
